Sodo meno avilys

Šios vasaros atradimas - sodo meno avilys. Varvantys medaus koriai. Tikras lobis.
Įdomus darbas yra kūryba.
Kūryboje (ir darbe) neabejotinai yra svarbus ir kančios momentas.
Kūryba yra laisvė.
Medus yra atpildas už sunkų darbą. Katarsis.
Gebėjimas išgirsti kito tylėjimą ir nešti medų į bendrą korį - avilys.

Juoda

Niūri, lietinga, tamsi diena, išvijusi į gatves, aikštes ir nusivylimo bekeles tūkstančius Lietuvos žmonių.
Vieni pirmųjų - intelektualai, menininkai, ,,prabudę" žmonės,  atidėję į šalį kasdienybės rūpesčius. Dėl simboliu tampančios Garliavos mergaitės (prieš porą dienų Lietuvos atmintis uždegė žvakeles Kalantos susideginimo vietoje).
Susikaupusi ir nusivylusi Klonio minia - taip pavadino šiandien su trenksmais pažadintą Lietuvą Andrius Navickas Bernardinų tinklapyje.
Tai mes po dvidešimties Lietuvos nepriklausomybės metų: išgyvenantys išgrobstytoje valstybėje; prislėgti naujų mokesčių ir monopolistų savivalės, pamiršę ambicijas ir diplomus besirūpinantys iš pensijos skurstančiais tėvais ir pilna kaina  perkantys brangius skiepus savo vaikams;  išjungiantys TV, kad nupirktos žinios nenuodytų protų ir nekeltų pykčio; pasiilgę savo emigravusių brolių ir draugų; nusivylę teisingumu... 
Šiandien šioje valstybėje autoritetai esmingai pasikeitė. Teisingumo besitikintys žmonės menkinamai vadinami ,,Kedžio rėmėjais" arba ,,visuomenininkais".
Protu sunkiai suvokiamos metamorfozės: gražūs lūkečiai ir nepriklausomos Lietuvos vizija per tokį trumpą laikotarpį virto juoda realybe:  radioaktyvios Ignalinos nukenksminimui lėšų skandalingai trūksta, teisėjai atvirai ima kyšius, areštinės pilnos pedofilų, įstatymai perkami, dega bažnyčios, iš kurių paslaptingai dingsta brangios relikvijos; oro uostai pilni emigrantų, mažėja mokyklų; nėra pinigų vaikų dainų šventei, bet nėra atsakymo, kiek mes visi - Kluonio minia -  mokame už Stankūnaitės ir taip gerai pasislėpusių pedofilų apsaugą, inspiraciją, advokatus ir įvairių institucijų (įskaitant teismą) sprendimus...
Tai, kad uždaromas Gamtininkų centras, nes ,,brangus ir gerbiamas" milijonierius parke asfaltuotu keliu nori pasivaikščioti po gražiąsias Pavilnio kalvas be bezdžionių, ožiukų ir ,,prasčiokų". Ir už tvoros. Pretenzijos į vaikų techninės kūrybos centro pastatą taip pat ,,brangios" : pastatas miesto centre ant kantriai viską matančios Neries kranto. Juodos perspektyvos.
Esame Klonio minia. Būtent MINIA. Nes mus niekina, nes ,,mes patys save niekinam" - kaip toj Sąjūdžio laikų dainoj. Tada mes buvome TAUTA.
Šiandien mes patys pripažįstame: esame išsivaikščiojusi tauta...
Juoda diena. Sukrečianti juoda diena.
Tos spalvos kaskart tenka mokytis iš naujo.