Jei dirbtumėte namuose:
- ar nuolat ,,tikrintumėte" šaldytuvą, o paskui svorį (ir svarstykles: gal sugedo?);
- ar miegotumėt iki dešimtos, o paskui šlitinėtumėt po namus su pižama, ir vis aplenktumėte kompiuterį ir telefoną?
- o gal plepėtumėte valandų valandas su draugėmis, kurios atostogauja ar sirgdamos liūdi namuose?
- ar pasiilgtumėte biuro intrigų ir apkalbų?
- ar džiūtumėte nuo siaubo, kad namuose nereikia verslo drabužių, o brangūs kostiumėliai ,,eina iš mado" ?
- ar žiūrėtumėte su gailesčiu į plaukų laką, raudonus lūpdažius ir mėlynus šešėlius: vargu ar namuose jų reikėtų...
- ar kasdien plautumėt grindis ir valytumėt langus, nes žiauru sėdėti namuose ir matyti visas kasdien iš naujo namus puolančias dulkes?
- o gal neturėtumėte valios nežiūrėti graudžių serijinių istorijų, taptumėte priklausomi nuo TV pulto ir internetinio puslapio tv.lt?
Andriaus Tapino TV rodė įdomų reportažą apie darbo namuose neprivalumus ir saldybę.
Išvada - darbas namuose tinka tik turintiems pakankamai valios.
Jei klausite manęs, tai visiems darbo namuose trūkumams turiu įgimtą imunitetą. Beveik visiems:). Tiksliau - beveik visada:).
Gi žinome, kaip smagu, kai taisyklės ir darbotvarkė KARTAIS laužomi. Pvz., prisimenu tas mokyklines dienas, tą jausmą, kai visi sėdi pamokose, o aš einu gatve (kažkur... būdavo kažkokių reikalų, gal poliklinika ar ką...), ir ta gatvė, rodos, kitokia - tuščia (tada nebuvo bedarbių, verslininkų ir agentų, o studentai dar lankydavo paskaitas ir mokėsi bibliotekose, gatvėse šiokiadieniais tikrai nebuvo tiek žmonių). Ir net oras kvepėjo kažkaip ypatingai - kaip pavasarį...
Geriau klauskite mane apie darbo namuose privalumus - daug privalumų yra. Ir visi tokie ,,galingi", kad ir vienas jų atpirktų visus trūkumus, draugėn sudėtus.
Bandykime - gal užuosime nors lengvą pavasario dvelksmą. Tą ypatingą jausmą vėl pajusti - kokia laimė.
