Pražydo tulpės visos kartu.
Vėliavos iš žolių iškeltos
Raudonos, margos, gelsvos, baltos .
Kad nebegrįžtų naktys šaltos
Ir pievų kruša neužbertų,
Raudonos, margos, gelsvos, baltos
Pražydo tulpės visos kartu.
Kai galvoji apie spalvas, mintimis - kaip kokie žiedlapiai - romantiškai šokinėja K.Binkio UTOS. Nėra spalvingesnių ir žaismingesnių eilėraščių Lietuvių literatūroje.
Vasara sugrąžina spalvas. Rodos, vėl mums tinka gėlės, vėl reikia poezijos, kai kas, žiūrėk, vėl įsimylėjęs:). Arba vėl nori įsimylėti.
Labai gražus metas. Gėlės žydi viena po kitos. Šiuo metu kvepia jazminas. Visus metus reikėjo to kvapo laukti.
Visus metus reikėjo laukti suknelių su petnešėlėmis, maudymosi kostiumėlių, kremo nuo įdegio kvapo, primenančio Nidą...
Nerūpestingos rankinės ištrauktos iš spintų, sijonai - šilkiniai - plevena spalvomis. Tikrai, tiek daug moteriškumo Vilniaus gatvėse atsirado: ir mados skelbėjai ragina džiaugsmingas spalvas prisiminti, ir pati gamta liepia spalvas derinti, kartais jomis išdykauti, ,,perdozuoti"...
Dešinėje - keramikės Ingridos vaza. Visi jos darbai tokie spalvoti.
Spalvos - gražu. (Ta proga paskaitinėkit daugiau apie Binkį - prisiminsite jo stilių, gintarinius karolius... Tai ne tik pavardė iš mokyklinių vadovėlių. Tai labai įdomi asmenybė. Beje, tikrai gyvenusi. Drąsi. Spalvinga).
O centre kas? :) Centre - karoliai ir gėlės, kurių Jums reikia! Šį sezoną be gėlių - nėra nė kalbos.
Žinoma, juokauju.
Bet su gėlėm - daug daug gražiau!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą