,,Ir amžinoji šviesa jiems tešviečia..."

Ramią valandėlę atidarau www.bernardinai.lt ir galiu įkvėpti ramybės. Su dėkingumu galiu skaityti V.Jauniškio, kun. Pleškaičio, kitų čia rašančiųjų filosofiškus apmąstymus, apibendrinimus, pasiguodimus ir tiesiog kasdienybės pastebėjimus. Žavi taiklus žodis, talpi eilutė, netikėtas žvilgsnis, dėmesys žmogui: ne tam, kuris iš ,,TV TRYS" kanalo, o tam, kuris gyvena ir yra gražus iš tikrųjų.
 Vaikystėje daugybę kartų buvau su mama estradiniuose koncertuose. Po koncerto mama su draugėmis (joms nebuvo nė trisdešimties tuo metu) ilgai kalbėdavo apie daininkių sukneles, jomis žavėjosi. Daininkai diktavo madas: suknelių šukuosenų...   Gerbėjos žavėjosi galantiškais, jaunais dainininkais, kurie tvarkingai ir jausmingai dainavo tikrų kompozitorių dainas, parašytais tikrų poetų tekstais.  Tuos tekstus jos mokėjo atmintinai. Daugelį iš vaikystės moku ir aš iki šiol. Kur nemokėsi, jei senas juostinis magnetofonas suko ir suko juostas: NERIJA, KOPŲ BALSAI, ESTRADINĖS MELODIJOS, kt. Suklijuoja suplyšusią juostą skysčiu, skirtu nagų lakui nuvalyti, ir toliau sukasi jusotinis magnetofonas. Kaip gaila, bet tas juostas prieš gerą dešimtmetį teko išmesti: nėra magnetogonų, išbluko dainininkų balsai iš tų juostų...

Mirė lietuvių estrados dainininkas Eugenijus Ivanauskas.
Žinau, kad jaunystės laikų dainos labai jaudina mamos, mano mylimų tetų ir jų draugių širdis.
Norėtųsi, kad jų gyvenime būtų daugiau džiaugsmo, gražių išgyvenimų, galinčių bent kiek kompensuoti jaunystės nostalgiją.
Gražų atminties straipsnį parašė kunigas A.Pleškaitis atsisveikinimui su E.Ivanausku.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-30-kun-arunas-peskaitis-ofm-pasisventes-scenai-in-memoriam-e-ivanauskui/90118
Gaila, kad mama negali skaityti www.bernardinai.lt.