Ištiško geltona spalva danguje,
Ir plaukia giedodamos žuvys į ją.
Raudonas ir žalias, kuprotas kaip krabas,
Pašoka į viršų lietuviškas kraštas.
Kol rūstūs peizažai apanka erdve,
Kol medžiai žalia apsitraukia žieve,
Žemelė po šviesulu šildo pečius
Ir išveda šviečiančius jūrų paukščius.
Garuodama myli, raudona visa,
ji žiūri į milžinus debesyse -
Ir sukasi - lekia - amžių versmėj-
Geltoni pasauliai - žali vieversiai.
Tai eilėraštis iš S.Gedos knygelės ,,Pėdos", išleistos 1966 m.
Gal tai ir nėra pats tobuliausias S.Gedos eilėraštis, bet po poros dešimtmečių supratimas apie Lietuvos ,,atsiradimą" įgavo naujų spalvų, būtent - sausio 13 - osios įvykiai ir kasmet sausį iš naujo kraujuojanti atmintis apie tas labai žvarbias dienas, nerimą, ryžtą, vienybę.
Lietuva yra viskas - ir atmintis apie žvarbų, nerimu ir krauju aplaistytą sausį, ir didelė šviesi GELTONA VILTIS ir tūkstančiai šviečiančių šypsenų. TAI MES TAIP DŽIAUGIAMĖS KIEKVIENA DIENA IR VIENAS KITU. TAI MES VIS MOKOMĖS BRANGINTI GYVENIMĄ IR VIENI KITUS.
Kol mirtis mus išskirs...
Geltona - šviesiausia, labiausiai spinduliuojanti iš visų spalvų. Emociškai geltona spalva skatina viltis ir optimizmą, tinka nuotaikai pataisyti ir depresijai gydyti. Geltona aktyvina smegenų veiklą ir skatina informacijos įsisavinimą. Geltona spalva reiškia džiaugsmą, laimę, viltį, saulės šviesą, vasarą.
Tokios geltonos spalvos mums čia Lietuvoje dažnai trūksta.
Ei, išsitraukime iš penalų geltonus pieštukus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą